|
Alicijos Zimnickaitės paroda Punske, 2009 Rugpjūčio mėnesį mūsų krašte sujudimas ne tik laukuose, kur gražiam orui talkinant, išsijuosusi, kombainais skamba rugiapjūtė. Punsko miestelis irgi “atgyja”: dauguma gyventojų tvarko aplinką, Punsko valsčiuje, lietuvių kultūros namuose, prie “Senosios klebonijos” ir bažnyčios – subruzdimas. Po kaimus žmonės buriasi ir svarsto, kaip čia gražesnį, patrauklesnį vainiką nupinti... Šeimininkės pluša gamindamos didesnes maisto atsargas... Taip taip, - artėja Žolinė ir Punsko dienos. Reikia pasiruošti, juolab, kad kasmet į mūsų šventes suplūsta vis daugiau svečių, lankytojų, turistų.
Pirmoji Punsko dienų kregždė buvo viešnia net iš Varšuvos. Ji nutūpė Punsko LKN patalpose. Punsko šventes lyg ir atidarė Alicijos Zimnickaitės kūrybos paroda. Ypatingais dailininkės darbais grožėjomės pernai vasarą, kuomet jie buvo pristatyti Zimnickų šeimos darbų parodoje. (Apie tai rašėme “Aušros” 2008 m. 15 nr.). Šį kartą menininkė atsivežė įspūdingą kiekiu ir labai turiningą kolekciją. Manau, kiekvienas čia ras kažką sau, pradedant mažais vaikais (mano dukroms krito į akį nutapyti obuoliai ir medžiai), baigiant garbingo amžiaus močiutėmis ir seneliais. Iš paveikslų dvelkianti šiluma, kuklumas, saikingumas, neleidžia tų darbų užmiršti, tad ne nuo vieno parodos lankytojo teko išgirsti, kad mielai nors vieną Alicijos kūrinį norėtų turėti savo namuose. Alicija Zimnickaitė teigia, kad šįmet atvežta paroda yra bene didžiausia, kokią buvo surengusi Punske. Dailininkė surinko savo geriausius darbus. Didesnė jų dalis ką tik sugrįžo iš parodos Paryžiuje. Su “senais” darbais atsivežė dar “šviežių”, “šiltų”, nutapytų prieš kelias savaites. Vienas naujausių Alicijos darbų yra Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio tortas, kurį pavadinao ”Su gimtadieniu, Lietuva!”. Išskirtinis buvo pats parodos atidarymas. Alicija Zimnickaitė pasitelkė pagalbon Punsko krašto jaunimą, kuris jos darbus pristatė taip, kaip madų dizaineriai pristato savo drabužių kolekcijas. Dailininkei rūpėjo, kad padaryti atėjusiam lankytojui staigmeną, kažkuo jį nustebint, kad šį įvykį giliai įsimintų, mat žmogus, eidamas į parodą ir tikėdamasis standartinės ekspozicijos, neatkreipia dėmesio į darbus, - taip ir praeina pro šalį. O jei vyksta kas nors neeilinio – paroda veikiau būna įsimintina. Alicija pripažįsta, kad Punsko lietuvių kultūros namuose parodos atidarymo formą dalinai pakartojo. Prieš keletą metų ji buvo pakviesta į Varšuvos žinomą džiazo klubą “Tygmont”, į taip vadinamą “Kocioł artystów” (Dailininkų katilas), kur kiekvieną mėnesį kviečiamas ir pristatomas kitas dailininkas. Ten nebuvo vietos (sienų) ekspozicijai, kur galima būtų pakabint darbus. O vistik kažkaip reikėjo pristatyti savo kūrybą. Tada menininkė sugalvojo multimedialines prezentacijas, na ir “paveikslų madų” pristatymą. Žinoma, ten buvo kitokios sąlygos: madų demonstravimo pakyla, atitinkamas apšvietimas. Taigi, panašiai paveikslų pristatymas vyko ir Punske, nes kolekcija didelė ir ne visi darbai tilpo sienose, o juk rūpėjo pristatyti žiūrovams juos visus. Visi darbai yra išskirtiniai. Galbūt kažkuo jie kartojasi, bet tai vistiek kiti kūriniai. Gali kartotis kai kurie motyvai. Alicija prisimena, kad parodos lankytojai Anglijoje teiravosi reprodukcijų, kadangi originalai yra žymiai brangesni, nei jų kopijos. Įprastai, savo paveikslų ji nekopijuoja, tačiau šiai parodai paruošė ir keletą tokių vienetinių reprodukcijų. Be to, Punsko krašto žmonės Alicijos Zimnickaitės paveikslus gali įsigyti pigiau, prieinamomis kainomis (yra žymiai pigesni, nei, tarkim, Varšuvoje). Paroda veiks iki rugsėjo 6 d. Punsko LKN antrojo aukšto foje. Kviečiame visus norinčius ją apžiūrėti bei įsigyti gražių ir nepakartojamų paveikslų!
Božena Bobinienė
|