Punskas ir apylinkė garsėja skaniais lietuviškais patiekalais. Lietuviški šakotis, skilandis, duona, sūriai ir medus – tai turistų visuomet pageidaujami produktai. Dažnai taikosi, kad kitų regionų virėjai bando pagaminti panašių patiekalų, bet niekada ir niekur šio regiono lietuviški valgiai nėra tokie skanūs kaip čia. Reikia pažymėti, jog kiekviena šeimininkė turi savo paslapčių, kad jos gaminiai būtų ypatingi, tad vien gautas receptas negarantuoja paties pasigaminto maisto originalaus skonio.

Regioninių lietuviškų patiekalų galima paragauti Punsko restorane “Sodas”, Seinų “Lietuvių namuose” – “Karčiamoje” bei šio krašto agroturistiniuose ūkiuose, o kai kurių ir Žolinės mugėje Punske.

Štai patiekalai, kuriuos turistai vertina labiausiai:

Bandos - tai tarkuotų bulvių blynai, kepami krosnyje, ant kopūstų lapų. Tiekiami su grietinėle.

Blynai su lęšiais - virtų bulvių blynai su lęšių įdaru. Tiekiami su grietinėle.

Cepelinai – originalus lietuviškas Punsko krašto patiekalas. Gaminamas iš virtų ir žalių – tarkuotų bulvių, maltos mėsos, prieskonių. Cepelinai patiekiami dar karšti, apipilti patroškintais svogūnais su grietinėle.

Čenakai – tai originalus patiekalas iš įvairių daržovių, maltos mėsos ir prieskonių, troškintas specialiuose moliniuose indeliuose – čenakinėse. Baigiant troškinti, įpilama į indelį saldžios grietinėlės ir pabarstoma supjaustytu raugintu agurku.

Duona su česnakais - supjaustyta juoda duona paskrudinama keptuvėje ir įtrinama druska ir česnaku. Tinka prie alaus.

Kibinai su originaliu burokėlių sultiniu – tai maži pyragėliai, kepami iš trapios tešlos su keptos ar virtos maltos mėsos įdaru. Patiekiami su anksčiau paruoštu burokėlių sultiniu.

Lietuviški blynai – bulviniai blynai su mėsos įdaru. Iškepti keptuvėje apipilami grietinėle. Valgomi su salotėlėmis.

Lietuviški koldūnai – mažučiai koldūniukai su avies mėsa. Patiekiami sultinyje.

Lietuviški šaltibarščiai – puiki sriuba vasaros karščiams. Jai pagaminti reikia: jaunų burokėlių, krapų, svogūnų laiškų, agurkų, prieskonių, virtų kiaušinių bei grietinėlės arba rauginto pieno. Patiekiami su karštomis bulvėmis.

Morkų (griežčių) sriuba - užbaltinta pienu arba grietinėle morkų arba griežčių ir bulvių sriuba.

Naminiai sūriai - su kmynais, saldūs, padžiovinti, su razinomis. Juos gamina Danutė Vaznelienė iš Valinčių.

Salamokas - sriuba, gaminama iš: šilto virinto vandens, svogūno arba česnako, kartais rauginto agurko, prieskonių: druskos, acto, pipirų. Patiekiama su virtomis bulvėmis.

Suvalkijos medus ir įvairūs bičių gaminiai - Jolanta ir Petras Vitkauskai iš Punsko.

Tradicinė lietuviška duona - kepama naminiu būdu, su kmynais ir ajerais. Ją kepa Jolanta Suščevičienė iš Vaitakiemio bei Punsko "Dešros" ir I.B. Mroczkowscy kepyklos.

Tradiciniai mėsos gaminiai. Originaliausias – skilandis (kindziukas). Gaminamas iš gabalėlių nevirtos liesos mėsos, padžiovinamas ir rūkomas (visas procesas trunka apie 2 savaites). Šį gaminį galima nusipirkti “Dešros” mėsinėje Punske. Be jo, čia galima gauti: rūkyto kumpio, šoninės, kaimiškos dešros ir kt.

Vėdarai – šis patiekalas, pagamintas restorano “Sodas” virėjų, 2001 m. laimėjo pirmąją vietą III pasaulio kugelio ir vėdarų kepimo varžytuvėse. Tai specifinis patiekalas: kiaulės žarnos, prikimštos tarkuotų bulvių su spirgučiais, svogūnu ir prieskoniais. Kepamas orkaitėje. Patiekiamas karštas su grietinėle, pienu.

Skruzdėlynas – susideda iš trapių pyragėlių lakštų. Sudėti į krūvelę yra apipilami medumi, apibarstomi riešutais, aguonomis. Šis patiekalas ne kartą buvo gerai įvertintas įvairiuose Lenkijos kulinarijos konkursuose.

Šakotis (raguolis) – tai Punsko krašto pyragų karalius. Rūpestingai iš kiaušinių, sviesto, miltų, cukraus ir grietinės paruošta tešla yra pilama ant specialiai įmontuoto prie karštos plytelės volo. Volas nuolatos atsargiai sukamas, tad iš pilamos ant jo tešlos nutįsę gabalėliai iškepę primena varveklius. Seniau šakočiai buvo kepami virš židinio, taip pat ant sukamo volo. Originalus šakotis yra minkštas ir aromatingas, ilgai išlieka skanus. Dabar šį pyragą kepa ne tik mūsų krašto šeimininkės. Jį kepa ir Lenkijos, ir Lietuvos didelės kepyklos. Tačiau nė vienas neprilygsta šakočiui, pagamintam rankomis iš šviežių kaimiškų produktų. Tai įvertino Lenkijos šalies “Tipiškas regioninis patiekalas” ir “Mūsų kulinarijos paveldas” konkursų žiuri, skirdamos Birutei Zimnickienei už jos pagamintą šakotį specialią premiją ir III vietą – “Perlą”. Šios šeimininkės naujovė – “Rudens gėrybės” – kraitelė, pagaminta iš šakočio ir prikrauta pyragėlių: grybų, riešutų, kaštonų, bei papuošta cukro rožytėmis ir glajumi.

Tortas “Napoleonas” – labai skanus pyragas, susidedantis iš kelių trapaus, sluoksniuoto pyrago sluoksnių, perteptų kremu ir želė su įvairiais vaisiais. Tortas nėra tipiškas regioninis patiekalas, tačiau jo receptas “atkeliavo” iš Lietuvos.

Šimtalapis – mielinis pyragas su aguonų įdaru, gaminamas labai specifiniu būdu. Kad pyragas būtų purus, tešla yra voliojama ant pagalvės. Panašus į aguonų vyniotinį, tačiau daug švelnesnio skonio.

Kaminas – receptas sukurtas pagal Lietuvoje gyvenančių totorių receptą. Tai pyragas, susidedantis iš daugybės mažyčių pyragėlių, sumaišytų su medumi. Norint, kad tinkamai atrodytų, tešla supilama į tam tikras formas (malūno, kamino, pilies).

Beržo šaka – tai labai puoįnus ir skanus pyragas. Iškepti biskvitai suvyniojami su tam tikru įdaru ir sudėstomi ant padėklo šakos pavidalu. Papuošiami glajumi taip, kad primintų beržo šaką.

Tai tik kai kurie tradiciniai patiekalai, gaminami Lenkijos lietuvių gyvenamoje apylinkėje. Beveik kiekviena šeimininkė turi pačios patikrintų receptų.

(tekstas: Božena Bobinienė)