Valsčiaus teritorija kalvota, kai kur apaugusi miškeliais. Didžiausias miškas – Kreivėnų giria, vietinių gyventojų vadinama Giluišgiriu. Punsko valsčiuje yra keletas ežerų. Didžiausi jų – tai Seivis ir Bokšis, mažesni – Trumpalaitis, Kampuotis (Agurkių k. ež.), Juodelis, Punia. Per valsčiaus teritoriją teka upė Maricha (šiaurinę jos dalį vietos gyventojai vadina Šalčia ir Juodąja).

Punsko valsčiaus gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu, nors klimato ir dirvožemio sąlygos šiai ūkio šakai nėra palankios: čia šaltos ir ilgos žiemos, mažai kritulių, dirbamoji žemė – IVa, IV b ir V klasių. Dėl to dauguma ūkininkų augina kiaules, karves ir jaučius. Ūkiai modernizuojami ir pritaikomi Europos Sąjungos standartams: atnaujinamos ir didinamos kiaulidės, karvių tvartai, daugiau dėmesio skiriama ūkio ir aplinkos tvarkai bei gamtos apsaugai. Kaskart daugiau ūkių persikvalifikuoja į ekologinius ūkius.

Punsko valsčiuje gerai išplėtota infrastruktûra. 20 proc. valsčiaus kelių yra asfaltuoti, kasmet remontuojama apie 30-50 km kaimo kelių. Kiekvienoje sodyboje yra vanduo iš vandentiekio, telefonas. Punsko miestelyje veikia biologinė nešvarumų valykla.

Punsko valsčiaus įstaiga yra įsikūrusi pačiam Punsko miestelyje, kuriame susitelkę paslaugos, švietimas ir kultūrinė veikla. Čia veikia Dariaus ir Girėno mokyklų kompleksas lenkų ir lietuvių dėstomosiomis kalbomis, Kovo 11-osios lietuvių licėjus, Punsko savivaldybės vaikų darželis, biblioteka, paštas, bankas, “Aušros” leidykla, lietuviškų leidinių redakcijos, parapijos bažnyčia, sveikatos punktas, vaistinė. Yra daug parduotuvių ir paslaugų įmonių.

Punskas garsėja kultūrine veikla. Ištisus metus čia vyksta įvairūs renginiai, kuriuose dalyvauja ne tik daug įvairių ansamblių, veikiančių LKN, mokyklose, bet ir svečiai iš kitų šalių ir Lenkijos miestų.