|
|
Punskas kviečia Puńsk zaprasza |
 |
|
||
|
|
|||||
|
|
Punskas kviečia Puńsk zaprasza |
|
|
||
|
|
|||||
| Istorija ● Kultūra ● Muziejai ● Folkloras ● Kaimo turizmas ● Žemės ūkis ● Regiono patiekalai ● Punsko valsčius ● Švietimas ● "Aušros" leidykla |
|
|
Kultūra |
|
|
Punsko krašto ansambliai Kultūriniai renginiai Įstaigos
|
Mūsų laikais turbūt jau nebėra valstybių, kurios būtų 100% tautiškai vienalytės bei nėra tautos, kuri gyventų tik vienos valstybės ribose. Etninės grupės paįvairina globalinę kultūrą, suteikdamos jai specifinį spalvingumą. Šiuo atžvilgiu, labai taikliai pasisako Kaj Smith: "Kultūrą mes pastebim kaip nuostabų medį, kuris išaugo nesuskaitomų šimtmečių bėgyje. Blaškė jį audros, šiurpūs vėjai laužė jo šakas, nupūtė lapus ir žiedus, tačiau jis vis dar tebestovi stiprus, nesužalotas; ir vieną dieną, kai saulė vėl pradės šviesti pro debesis savo skaisčiais spinduliais, medis išsiskleis visa savo didybe ir dar labiau sutvirtės, bus galingesnis savo siekyje į šviesą. (...) Kiekviena kultūra ir kiekviena tauta turi savų ypatumų, tačiau visos kultūros šakos atžėlė nuo vieno kamieno ir visos pasisotina tais pačiais gyvybės skysčiais.". Šis teiginys tinka ir Lenkijos lietuviams (keli tūkstančiai žmonių), gyvenantiems Punske ir apylinkėse. Punskas dažnai čia vadinamas Lenkijos lietuvių sostine. Šį regioną lankantys turistai dažnai pasijunta esą ne Lenkijoje, o jau už jos ribų - Lietuvoje, mat gatvėse, parduotuvėse, kavinėse, mokyklose, bažnyčioje ar valstybinėse įstaigose, kur dirba lietuviai, girdisi lietuvių kalba. Lietuviškai kalbama taip pat namuose. Punske nieks nesigėdija kalbėti savo gimtąja kalba, kadangi čia lietuviai sudaro ne mažumą, o didesnę visuomenės dalį. Tautiškai susipratę lietuviai labai sąmoningai puoselėja savo kalbą, kadangi kalba yra valstybės jėga: kol gyvuoja kalba, gyvuoja ir tauta. Dėl to labai didelį dėmesį skiria lietuvių kalbos pažinimui, moko jos savo vaikus nuo pat mažens. Lenkijos lietuvių mažuma Punske ir apylinkėse stengiasi išlaikyti savo protėvių palikimą ir perduoti jį savo vaikams. (tekstas: Asta Pečiulienė)
Punsko krašto lietuviai kultūros srityje darbuojasi jau ilgus metus. Kai kurių šiandien veikiančių ansamblių istorija siekia pokarį. Kad ir kokie sunkūs buvo tada laikai, žmonės rinkosi į sodybas, kluonus, kad lietuviška daina ir šokiu numalšintų kasdienių vargų ir rūpesčių prislėgtas sielas. Dainavo ne vien sau, bet dalijosi savo išmone, sugebėjimais su kitais: rengė pirmuosius pasirodymus tai kluone, tai paežerėje... Taip ir išaugo lietuvių ansamblių sąskrydis ar Klojimo teatrų festivalis. Gražu, kad Punsko ansambliai kasmet pasipildo naujais, jaunesniais dalyviais, kad jaunimas noriai renkasi į repeticijas, kad vis dar buriasi naujos meno grupės. Į kultūrinę veiklą įsitraukia nauji vadovai, kupini patirties, įgytos vaikystėje šokant ar dainuojant LKN ir mokyklos ansambliuose bei studijų metais. Jaunimas jaunimą pritraukia, paskatina dirbti. Pavyzdžiai - “Jotva” su 150 dalyvių, “Šešupė”, “Vyčiai”. Vaikai seka tėvų pėdomis – antai “Klumpės” kapeloje groja dvi kartos. Jaunimas mielai lanko ir įvairius dramos būrelius. Didžiulę įtaką Punsko gyventojų kultūrinei veiklai turi ir Punsko 1-ojo laipsnio muzikos mokykla. Štai jos mokiniai sukūrė grupę “Ai-Vic Band”, groja “Puniukų” kapeloje. Atgaivinamas taip pat lietuvių folkloras - dainos ir šokiai. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos globojami gyvuoja keli ansambliai: “Gimtinė”, “Alna” ir jauniausias mažųjų šokėjėlių ansambliukas “Šalcinukas”. (tekstas: Božena Bobinienė)
|
|
Visos teisės saugomos. Punsko "Aušros" leidykla, ©®Bożena Bobin 2005
Microsoft Front Page 2002
R